Informacija žemės sklypų savininkams bei naudotojams apie apleistas žemės saugomose teritorijose

Valstybės žemės fondas, 2021 m. atnaujino apleistų žemių duomenų rinkinį AŽ_DRLT.

Pažymėtina, kad pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų savininkai neteisingai interpretuoja apleistas žemes saugomose teritorijose.

Informuojame, kad vadovaujantis Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-212 „Dėl Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13 punktu, apleistos žemės negali būti nustatomos Saugomų teritorijų valstybės kadastro gamtinių rezervatų ir telmologinių draustinių erdviniuose objektuose.

Rezervatų ir draustinių nustatymo ir tvarkymo ypatumus reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas (toliau – Įstatymas).

Pagal Įstatymo nuostatas, rezervatai yra saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius teritorinius kompleksus, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba kultūros vertybių autentiškumo palaikymą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų apsaugą. Šiose teritorijose nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nutraukiant jose ūkinę veiklą.

Įstatyme reglamentuota, kad draustinis – saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos. Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į kultūrinius, kompleksinius ir gamtinius. Pastarųjų grupei priklauso telmologiniai draustiniai, kurie skirti tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti.

Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis Lietuvoje išskiriami 3 gamtiniai rezervatai ir 39 valstybiniai telmologiniai (pelkių) draustiniai.

Gamtiniai rezervatai:

1. 1. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas;
2. 2. Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas;
3. 3. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.

Telmologiniai draustiniai:

1. 1. Adutiškio telmologinis draustinis;
2. 2. Algirdėnų telmologinis draustinis;
3. 3. Alionių telmologinis draustinis;
4. 4. Alojos telmologinis draustinis;
5. 5. Aukštojo tyro telmologinis draustinis;
6. 6. Balčių telmologinis draustinis;
7. 7. Baltasamanės telmologinis draustinis;
8. 8. Barnėnų telmologinis draustinis;
9. 9. Bartkuškio telmologinis draustinis;
10. 10. Eituniškės telmologinis draustinis;
11. 11. Gėjaus telmologinis draustinis;
12. 12. Girkančių telmologinis draustinis;
13. 13. Ilgininkų telmologinis draustinis;
14. 14. Iženo telmologinis draustinis;
15. 15. Karniškių telmologinis draustinis;
16. 16. Kepurinės telmologinis draustinis;
17. 17. Kernavo telmologinis draustinis;
18. 18. Krakinio telmologinis draustinis;
19. 19. Kuzapiškės telmologinis draustinis;
20. 20. Laukėnų telmologinis draustinis;
21. 21. Lygiaraisčio telmologinis draustinis;
22. 22. Milašiaus telmologinis draustinis;
23. 23. Mūšos tyrelio telmologinis draustinis;
24. 24. Notigalės telmologinis draustinis;
25. 25. Paginskių telmologinis draustinis;
26. 26. Pakėvės telmologinis draustinis;
27. 27. Palaraisčio telmologinis draustinis;
28. 28. Perūno telmologinis draustinis;
29. 29. Petriošiškio telmologinis draustinis;
30. 30. Pleinės telmologinis draustini;
31. 31. Pušnies telmologinis draustinis;
32. 32. Raudonosios balos telmologinis draustinis;
33. 33. Reiskių tyro telmologinis draustinis;
34. 34. Sakonių balos telmologinis draustinis;
35. 35. Suvainiškio telmologinis draustinis;
36. 36. Svencelės telmologinis draustinis;
37. 37. Šernynės telmologinis draustinis;
38. 38. Šešuolėlių telmologinis draustinis;
39. 39. Vytėnų telmologinis draustinis.

Pažymime, kad Žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apleistos žemės ūkio naudmenos – sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę, žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotai, nustatyti nuotoliniais kartografavimo metodais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Asmenims, naudojantiems žemę ne pagal paskirtį, t.y. ją apleidus, yra taikomas padidintas žemės mokestis.

Atkreipiame žemės sklypų savininkų dėmesį, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį, už asmenų nuosavybės teise valdomus apleistus žemės ūkio paskirties žemės plotus, nustato žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Siekiant išvengti padidinto žemės mokesčio žemės sklypų savininkai privalo sutvarkyti apleistą žemę arba pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį atnaujinant žemės sklypo kadastro duomenis.

Valstybės žemės fondas ragina visus žemės sklypų savininkus ir naudotojus, naudojančius žemę ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, susitvarkyti šiuos žemės sklypus arba atlikti apleisto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 1 d. informuoti apie tai.

Tai galima padaryti pasinaudojus vienu iš šių būdų:

• naudojantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektroninėmis paslaugomis www.geoportal.lt/az;
• pateikti informaciją el.laišku: apleistoszemes@vzf.lt;
• pateikti užklausą apleistoszemes.lt/kontaktai;
• informuoti telefonu 8 682 36302.