Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo paneigimas, dėl viešojoje erdvėje paskleistos neteisingos ir tikrovės neatitinkančios informacijos

2015-06-22

Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) teikia faktus, kurie paneigia viešojoje erdvėje Valstybės žemės fondui mestus neteisingus ir tikrovės neatitinkančius bei juridinio asmens reputaciją žeminančius ir Valstybės žemės fondo teisėtus interesus pažeidžiančius kaltinimus.

Tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija, Užsakovas arba Nacionalinė žemės tarnyba) ir Valstybės žemės fondo (Perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytus reikalavimus įvykdžius atvirus viešuosius pirkimus ir Vykdytojui laimėjus Perkančiosios organizacijos paskelbtų atvirų viešųjų pirkimų tam tikras dalis) 2012 m. rugpjūčio mėn.  ir  2013 m. vasario    28 d. buvo sudarytos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų (toliau – Paslaugos) pirkimo-pardavimo sutartys (toliau  – Sutartys). Iš viso buvo sudarytos 38 Sutartys.

2013 m. rugsėjo 5 d. tarp Perkančiosios organizacijos ir Vykdytojo, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu ,,Dėl prašymo sutikti, kad būtų pakeistos pirkimo sutarties sąlygos“, buvo sudaryti susitarimai dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. trijų Sutarčių teikimo terminų pratęsimo.

Sutarčių 3 punkte nurodytas 36 mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos Paslaugų teikimo terminai (išskyrus 2012 m. rugpjūčio 31 d. Sutartis, kurių Paslaugų tiekimo terminas pratęstas iki 2016 m. sausio 31 d.).

Taigi, viešai skelbiama informacija, jog su Valstybės žemės fondu sudarytų visų Sutarčių terminai baigiasi 2015 m. rugpjūčio mėnesį, neatitinka tikrovės, nes 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir 2013 m. vasario 28 d. sudarytos Sutartys Nr. 572; 574, Nr. 168 atitinkamai galioja iki 2016 m. sausio 31 d. ir iki 2016 m. vasario 28 d.

Viešojoje erdvėje taip pat buvo paskleista, tikrovės neatitinkanti informacija, kad 2012 m. vykdyto “konkurso sąlygos buvo specialiai paruoštos Valstybės žemės fondui, kad smulkieji (mažosios įmonės) negalėtų dalyvauti. Laimėjusi įmonė (valstybės žemės fondas) tiesiog persamdydavo mažesnes įmones“. Atkreiptinas dėmesys, jog viešųjų pirkimų praktikoje tiekėjų konkurencija labiausiai apribojama Perkančiosioms organizacijoms nustatant itin aukštus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos gali atitikti tik kuri nors viena ar kelios konkrečios įmonės.

Pažymime, kad tiek 2012 m., tiek 2015 m. konkursų sąlygose buvo nustatyti tokie patys minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydį, kuris galimai taip pat turi įtakos tiekėjų konkurencijos ribojimui, atsižvelgdama į pirkimo objekto svarbą bei įvertinusi įvairias pirkimui reikšmingas aplinkybes, pasirenka pati Perkančioji organizacija, o 2015 m. vykdomo naujo konkurso sąlygose sumažintas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis nuo 2 procentų iki 1 procento negali būti laikomas esminiu kriterijumi vertinant, jog konkurso sąlygos buvo specialiai paruoštos vienai įmonei tam, kad mažesnės įmonės negalėtų dalyvauti konkurse.

Pažymėtina, kad 2012 m. Nacionalinės žemės tarnybos organizuotame konkurse iš viso dalyvavo net 19 įmonių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įvykus konkursui, Nacionalinė žemės tarnyba Sutartis pasirašė net su trylika projektavimo įmonių, laimėjusių konkurso skirtingas dalis.

Taip pat atsakingai pareiškiame, kad nei viename rajone, nei pagal vieną pasirašytą Sutartį, Valstybės žemės fondas nei vienais metais ,,nesamdė“ nė vienos kitos įmonės, o visus Nacionalinės žemės tarnybos užsakytus kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo bei kitus darbus savalaikiai bei kvalifikuotai atliko savo įmonės darbuotojų pajėgomis.

Atvirkščiai, Valstybės žemės fondo turimais patikimais duomenimis, kai kurios kitos įmonės, kurios nepajėgė savo įmonės pajėgumais savalaikiai atlikti visų Nacionalinės žemės tarnybos užsakytų darbų, Nacionalinei žemės tarnyba leidus, “persamdė” ir į subrangovus, Nacionalinės žemės tarnybos užsakytų žemės reformos darbus atlikimui, pasitelkė kitas įmones.

Taigi, teiginiai, kad konkursas buvo organizuotas Valstybės žemės fondui ir jis buvo vienintelis dalyvis, taip pat, kad Valstybės žemės fondas “persamdydavo” kitas, mažesnes įmones, yra absoliučiai neteisingi ir visiškai neatitinka tikrovės.

Dėl nepagrįstų teiginių, jog paslaugos iš Valstybės žemės fondo buvo pirktos kelis kartus didesne nei rinkos kaina, pažymėtina, kad, vadovaujantis Valstybės žemės fondo įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-870 ,,Dėl valstybės įmonės Valstybės žemės fondo įstatų tvirtinimo“ 1 ir 3 punktais, Valstybės žemės fondas – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – valstybės įmonė, ne tik vykdanti valstybės jai pavestas funkcijas, bet ir teikianti komercines paslaugas žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos planavimo, melioracijos, informacinių sistemų, geodezijos, kartografijos ir kitose Valstybės žemės fondo įstatuose nurodytose srityse. Valstybės žemės fondas ieško sutartinių komercinių darbų, dalyvauja įvairiuose viešuosiuose pirkimuose ir teikdamas komercines paslaugas siekia įgyvendinti Žemės ūkio ministerijos nustatytus ekonominės-finansinės veiklos rodiklius, atliekant komercinius darbus, siekia kuo aukštesnio Valstybės žemės fondo savininko – valstybės – kapitalo grynojo pelningumo. Taigi, Valstybės žemės fondas – valstybei pelno siekiantis juridinis asmuo.

2012 m. balandžio 3 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimą, suskirstytą į 59 pirkimo objekto dalis. Nacionalinė žemės tarnyba buvo perkančioji organizacija, atitinkanti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir privalanti prekes ir paslaugas pirkti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu bei kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. Viešųjų pirkimų procedūrų metu gauti tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 arba 2 punktuose nurodytais būdais. Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas, pasiūlymų vertinimo kriterijumi nustatė mažiausios kainos kriterijų, todėl paslaugos buvo perkamos bei pirkimo sutartys sudaromos su tais tiekėjais, kurie viešųjų pirkimų procedūrų metu pasiūlė mažesnes kainas negu kiti dalyviai.

Pažymėtina, kad Valstybės žemės fondas, prieš teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas Nacionalinei žemės tarnybai pasiūlymus į atskiras paskelbto konkurso pirkimo dalis, kiekvienu atveju individuliai įvertino darbų apimtis, jų sudėtingumą, žemės sklypų skaičių valdose ir t.t. ir pagal tai pateikė konkrečias bei skirtingas kiekvienai pirkimo daliai paslaugų atlikimo darbų kainas. Reikia pastebėti, kad kiekviename rajone, rengiant bei įgyvendinant atskirus žemės reformos žemėtvarkos projektus, atsižvelgiant į darbų apimtis, paslaugų atlikimo kaina yra labai skirtinga. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone, rengiant vienos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, vykdant pretendento išreikštą valią, jam buvo suprojektuotos 2 žemės valdos, susidedančios net iš 48 žemės sklypų, nors buvo apmokama kaip už dviejų žemės valdų atlikimo darbus. Už žemės sklypų parengiamųjų, taip pat matavimo, bylos parengimo ir derinimo darbus vieno žemės sklypo vertė buvo tik 94 Eur, o tokių atvejų ir kituose parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo tikrai nemažai.

Vadovaujantis konkurso rezultatais, Valstybės žemės fondas, pasiūlęs mažiausią darbų kainą, buvo pripažintas laimėtoju 37 Pirkimo objekto dalyse ir Nacionalinė žemės tarnyba (o ne Valstybės žemės fondas), teisės aktų nustatyta tvarka pakvietė Valstybės žemės fondą sudaryti 37 Sutartis. Štai, pvz., 5 pirkimo dalyje (Vilniaus raj., 11 kadastro vietovių) Valstybės žemės fondas laimėjo konkursą, už paslaugas pasiūlęs daugiau nei 222 tūkst. Lt mažesnę paslaugų atlikimo sumą, nei kita įmonė, kuri Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 20 procentų brangesnį pasiūlymą. 24 pirkimo dalyje (Alytaus raj., 17 kadastro vietovių) Valstybės žemės fondas laimėjo konkursą, už paslaugas pasiūlęs 217 tūkst. mažesnę paslaugų atlimo sumą, nei kita įmonė, kuri Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 19 procentų brangesnį pasiūlymą. 25 pirkimo dalyje (Alytaus raj., 14 kadastro vietovių) Valstybės žemės fondas laimėjo konkursą, už paslaugas pasiūlęs beveik 100 tūkst. Lt mažesnę paslaugų atlimo sumą, nei kita įmonė, kuri Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 13 procentų brangesnį pasiūlymą.

Taip pat pažymėtina, kad 9-iose pirkimo dalyse, kuriose dalyvavo ir Valstybės žemės fondas, laimėtojais buvo paskelbtos kitos įmonės, kurios pasiūlė tik šiek tiek mažesnes kainas nei Valstybės žemės fondas. Pavyzdžiui, 8-oje pirkimo dalyje laimėtoju buvo pripažinta įmonė, kuri už Valstybės žemės fondą pasiūlė tik 10 proc. mažesnes kainas, 46 pirkimo dalies laimėtoju pripažinta įmonė, kuri pasiūlė 21 proc. mažesnes kainas nei Valstybės žemės fondas, 19 ir 26 ir pirkimo dalyse kita įmonė pripažinta minėtų pirkimo dalių laimėtoja, nes pasiūlė 31 procento mažesnes paslaugų atlikimo kainas nei Valstybės žemės fondas. 32 pirkimo dalies laimėtoju taip pripažinta dar kita įmonė, kuri pasiūlė 31 proc. mažesnes paslaugų atlikimo kainas nei Valstybės žemės fondas ir t.t.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. lapkričio 30 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė dar vieną žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimą, suskirstytą į 3 pirkimo objekto dalis. Vadovaujantis šio konkurso rezultatais, Valstybės žemės fondas buvo pripažintas laimėtoju tik 1 Pirkimo objekto dalyje ir Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka pakvietė sudaryti dar vieną Sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame konkurse (Kazlų Rūdos sav.) Valstybės žemės fondas laimėjo konkursą už paslaugas pasiūlęs mažesnę kainą nei kita įmonė, kuri Nacionalinei žemės tarnybai pateikė brangesnį pasiūlymą atlikti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo darbus.

Pažymime, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2012 m. spalio 1 d. redakcija) 24 straipsnio 1 punktu, Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. To paties straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas.

Nacionalinė žemės tarnyba, skelbdama minėtą konkursą, viešai pateikė pirkimo dokumentus, taip pat ir pirkimo sutarties projektą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiame, kad pirkimus vykdė Nacionalinė žemės tarnyba (o ne Valstybės žemės fondas). Nacionalinė žemės tarnyba (o ne Valstybės žemės fondas) paskelbė pirkimo dokumentus ir pirkimo sutarties projektą, todėl tik Nacionalinė žemės tarnyba gali pateikti atsakymus, kodėl buvo pasirinktas konkretus kainodaros būdas bei kodėl pirkimo sutartyje yra ar nėra konkrečių nuostatų.

Pažymėtina, jog būtent Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pirkimų laimėtojus, pakvietė juos, tarp jų ir Valstybės žemės fondą, sudaryti pirkimų Sutartis. Kadangi pirkimo sutarčių sąlygos nebegalėjo būti keičiamos, Sutartys buvo pasirašytos tokiomis sąlygomis, kokios buvo pateiktos Sutarties projekte.

Taip pat pažymėtina, kad vykdant paskelbto ir įvykusio konkurso reikalavimus bei atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos priimtus sprendimus, paskelbiant Valstybės žemės fondą, kaip pasiūliusį mažiausią kainą, laimėtoju 38 pirkimo dalyse, atsižvelgiant į Valstybės žemės fondo pasiūlytą paslaugų atlikimo darbų vertę šiose dalyse, Valstybės žemės fondas, pasirašęs su Nacionaline žemės tarnyba Sutartis, per 5 dienas pateikė Nacionalinei žemės tarnybai banko išduotas, daugiau kaip 3 metus galiojančias, Sutarčių užtikrinimui reikalingas garantijas.

Taigi, visiškai nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, jog Valstybės žemės fondas konkursuose pasiūlė kainas, kelis kartus didesnes nei rinkos ar kitų tiekėjų pasiūlytos kainos.

Taip pat viešoje erdvėje visiškai nepagrįstai yra apkaltinti ir buvę, ir šiuo metu dirbantys įmonės darbuotojai, metant jiems nepagrįstus ir tikrovės neatitinkančius įtarimus ar kaltinimus, kas kenkia įmonės įvaizdžiui, neigiamai veikia visus Valstybės žemės fondo darbuotojus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės žemės fondas, pasak valstybinės mokesčių inspekcijos, yra viena iš įmonių, skaidriausiai Lietuvoje į valstybės biudžetą sumokančių mokesčius.

Faktas, kad Valstybės žemės fondas projektų rengimo bei įgyvendinimo darbus vykdo 90 procentų šalies teritorijoje, taip pat neatitinka tikrovės todėl, kad Valstybės žemės fondas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo darbus vykdo 36 rajonų (miestų) savivaldybių teritorijoje, 785 k. v., iš šalyje esamų 1292 kadastro vietovių, t. y. tik 60 procentų šalies teritorijoje.

Pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2015 m. sausio 20 d. Valstybės žemės fondui yra nesumokėjusi (už Nacionalinės žemės tarnybos pagal pasirašytas Sutartis užsakytus, Valstybės žemės fondo atliktus ir Nacionalinei žemės tarnybai priduotus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo darbus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras) iš viso už daugiau nei 2,1 mln. Eur sumą.

Pagal 2012 m. Nacionalinės žemės tarnybos su Valstybės žemės fondo pasirašytų Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, Nacionalinė žemės tarnyba už atliktus ir Valstybės žemės fondo priduotus darbus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras turi apmokėti per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos.

Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, šiuo metu Valstybės žemės fondui yra pradelsusi Sutartyse nustatytais terminais apmokėti už Valstybės žemės fondo atliktus ir Nacionalinei žemės tarnybai priduotus darbus iš viso už daugiau nei 1,8 mln. Eur sumą. Daugiau kaip 100 dienų pradelsta apmokėti už daugiau 720 tūkst. Eur sumą.

Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba pagal Valstybės žemės fondo pateiktas sąskaitas-faktūras yra neapmokėjusi už darbus dar nuo 2015 m. sausio 20 d.

Taip pat pažymėtina, jog 2012-2013 metais Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai civilinėje byloje, kurioje buvo skundžiamos viešojo pirkimo konkurso procedūros ir sąlygos, paslaugų kainos ir jų apskaičiavimas bei sudarytos Sutartys (kurioje Nacionalinė žemės tarnyba dalyvavo kaip atsakovas), išnagrinėjo viešojo pirkimo konkurso procedūras ir konstatavo, kad sudarytos viešojo pirkimo Sutartys yra teisėtos.

Nacionalinė žemės tarnyba, tiek civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nesutiko su ieškiniu ir apeliaciniu skundu, kuriais buvo skundžiamos viešojo pirkimo konkurso procedūros ir sąlygos, paslaugų kainos ir jų apskaičiavimas bei sudarytos Sutartys, ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, teismams įrodinėjo viešojo pirkimo konkurso procedūrų, paslaugų kainų ir jų apskaičiavimo bei sudarytų Sutarčių teisėtumą.

Taigi, nepagrįsta viešai skelbiama informacija, kad teismuose ir Viešųjų pirkimų tarnyboje nebuvo nagrinėtos viešojo pirkimo konkurso procedūros ir sąlygos, paslaugų kainos ir jų apskaičiavimas bei sudarytos Sutartys.

Priešingai – tik Viešųjų pirkimų tarnybai 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 4S-3429 ,,Dėl prašymo sutikti, kad būtų pakeistos pirkimo sutarties sąlygos“ leidus, tarp Perkančiosios organizacijos ir Vykdytojo, 2013 metais buvo sudaryti trys susitarimai dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. trijų Sutarčių paslaugų teikimo terminų pratęsimo.

Taip pat pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba klaidina visuomenę, kadangi viešojoje erdvėje skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ,,buvo nuspręsta (…) leisti rangovams pabaigti jau užsakytus ir pradėtus darbus, kai tuo tarpu Valstybės žemės fondo iš Nacionalinės žemės tarnybos gautame 2015 m. gegužės 15 d. rašte išdėstyta: ,,kad visi užsakyti ir iki 2015-04-21 pradėti vykdyti darbai tęsiami (sustabdyti darbai Nacionalinės žemės tarnybos 2015-04-22 raštu t. y. sutartyse nustatyta tvarka bus priimti projektų rengimo, įgyvendinimo ir kiti kokybiškai atlikti darbai, kurie iki 2015-04-21 buvo pradėti vykdyti arba įvykdyti (…). Darbai, kurie jau buvo užsakyti pasirašius ankstesnius paslaugų užsakymų aktus, tačiau iki 2015-04-21 nepradėti vykdyti, negali būti atliekami“. Projektų įgyvendinimo darbai yra laikomi pradėtais vykdyti ir gali būti tęsiami, jeigu iki 2015-04-21 buvo paženklinti žemės sklypai vietovėje“. Taigi, pagal Nacionalinės žemės tarnybos informaciją viešojoje erdvėje galima daryti išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba Valstybės žemės fondui leido baigti visus užsakytus ir pradėtus darbus, kai tuo tarpu 2015 m. gegužės 15 d. raštu nurodytos kitos sąlygos ir leista baigti ne visus pradėtus vykdyti darbus.

Valstybės žemės fondo nuomone, akivaizdžiai klaidinama Lietuvos Respublikos visuomenė, valdžios institucijos ir Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys teisę susigrąžinti žemę ir eilę metų tebelaukiantys šios teisės įgyvendinimo. Šiuo metu dar apie 800-tams piliečių (didžioji jų dalis – Vilniaus rajone), negalima atkurti nuosavybės teisių į jų iki nacionalizacijos valdytą žemę, nes yra sustabdyti matavimo darbai ir toliau jų Valstybės žemės fondui neleidžiama vykdyti.

Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. Valstybės žemės fondo buvo užsakiusi atlikti šiems piliečiams nuosavybės atkūrimui reikalingus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus ir kurių didžioji dalis jau buvo pradėti vykdyti (buvo atlikti matavimo darbų parengiamieji darbai, surinkta informacija iš valstybės registro duomenų bazių, bendrauta su asmenimis, apžiūrėti žemės sklypai ir juose esantys riboženkliai vietoje, įsigyti matavimui reikalingi riboženkliai, buvo surinkta informacija, pasirengta ribinių linijų prakirtimo darbams miškuose, buvo atlikti kiti parengiamieji darbai). Taip pat yra sustabdyta dalies jau pradėtų rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbai, todėl piliečiams negalima suprojektuoti nuosavybės atkūrimui reikalingų žemės ar miško sklypų.

2015 m. gegužės 20 d. Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė naują žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimą, apie kurį taip pat buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija – esą ,,Valstybės žemės fondas daro viską, kad sutrukdytų naujam konkursui, jį apskundė, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad pretenzijos nepagrįstos ir konkursą atnaujino“. Pažymime, kad Valstybės žemės fondas, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos pateiktas konkurso sąlygas ir pastebėjęs esminių trūkumų, pasinaudojo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teise ir 2015 m. gegužės 29 d. pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų teisėtumo.

Paaiškiname, jog pateiktoje pretenzijoje Valstybės žemės fondas atkreipė Nacionalinės žemės tarnybos dėmesį, kad skirtingai nei 2012 m., 2015 m. konkurso sąlygose žemės sklypų pardavimui ir nuomai, žemės sklypų perduodamų neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise, Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdytinų miškų ūkio paskirties žemės sklypų esančių laisvo žemės fondo žemės plotuose bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdytinų valstybinių vandenų ir kitos paskirties žemės sklypų projektavimo darbų mato vienetas nurodytas kaip „žemės valda“. Atsižvelgiant į tai, kad žemės valdą gali sudaryti neapibrėžtas skaičius žemės sklypų, pvz. 2 arba 100, 200, 300 ar net dar daugiau žemės sklypų, toks mato vieneto pasirinkimas, akivaizdu, turės esminę įtaką nevienodam kainų skaičiavimui, o tai gali lemti tiekėjų pateiktų nepalyginamų pasiūlymų vertinimą. Pažymėtina, kad tokių pasiūlymų vertinimas teismų praktikoje pripažįstamas kaip Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimas.

Pažymime, kad pretenzija, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme, buvo pateikta perkančiajai organizacijai, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai, todėl būtent ji, o ne Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėjo Valstybės žemės fondo pateiktą pretenziją ir priėmė su ja susijusius sprendimus.

Kitas tikrovės neatitinkantis teiginys – kad ,,Valstybės žemės fondas tempia laiką ir uždavinėja Nacionalinei žemės tarnybai naujus klausimus“.

Pažymime, kad konkurso sąlygų 46 punkte Nacionalinė žemės tarnyba pati numatė, kad tiekėjas turėtų būti aktyvus ir pateikti klausimus ar paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas iš karto jas išanalizavęs, atsižvelgdamas į tai, kad, pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui, pasiūlymo turinio keisti nebus galima. Valstybės žemės fondas vienintelį raštą su keliais paklausimais pateikė 2015 m. birželio 12 d. (tikrovės neatitinkantys teiginiai paskelbti 2015 m. birželio 10 d.).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pretenziją bei atsakiusi į paklausimus, nepakeitė galutinės pasiūlymų pateikimo termino datos.

Be to, Valstybės žemės fondo naudojimasis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintomis teisėmis, negali būti laikomas konkurso žlugdymu bei laiko tempimu, todėl šie paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės, formuoja neigiamą nuomonę visuomenėje bei kenkia Valstybės žemės fondo reputacijai.