Dėl Lietuvos matininkų asociacijos viešai išplatintų pasiūlymų dėl šalyje būtinos žemės ir nekilnojamojo turto administravimo sistemos reformos

Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas), reaguodamas į Lietuvos matininkų asociacijos (toliau – LMA) viešojoje erdvėje Lietuvos valdžios institucijoms bei Lietuvos Respublikos Seimo nariams išplatintame kreipimesi ,,LMA pasiūlymai dėl būtinos Žemės ir nekilnojamojo turto administravimo sistemos reformos“ išdėstytus teiginius ir pasiūlymus, dėl šalyje būtinos Žemės ir nekilnojamojo turto administravimo sistemos reformos, pagal kompetenciją teikia paaiškinimus bei išreiškia savo nuomonę apie esamą situaciją.

LMA siūlo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 32 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų (toliau – Aukcionai) funkciją perduoti kitai valstybės įmonei.

Manome, kad  iš esmės visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu ir kodėl šią funkciją reikėtų perduoti kitam subjektui – nėra pateikta jokių pagrįstų bei logiškų tokio sprendimo motyvų.

2014 m. pakeitus teisės aktus, Aukcionų vykdymas buvo perkeltas į elektroninę erdvę. Valstybės žemės fondui savo lėšomis sukūrus ir modernizavus Aukcionų vykdymo tvarką bei įdiegus naują elektroninę sistemą, Aukcionų skelbimas, dokumentų pateikimas, patys Aukcionai dabar vyksta tik elektroninėje erdvėje.

Aukcionų vykdymas tokiu būdu tapo dar viešesnis, skaidresnis ir taupantis visų dalyvių laiką, kadangi jų dalyviams nereikia niekur vykti – Aukcionai vyksta tik internetu. Dalyviai, neišvykdami iš savo gyvenamosios ar darbo vietos, gali vienu metu dalyvauti keliuose vykstančiuose Aukcionuose. Aukcionų sistema tapo aiškia, paprasta ir suprantama vartotojui – Valstybės žemės fondas nesulaukia priekaištų ar nusiskundimų dėl Aukcionų organizavimo bei jų vykdymo nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų.

Už valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus į valstybės ir savivaldybių biudžetus jau yra surinkta daugiau kaip 11 mln. Eur. Tik per keturis šių metų mėnesius jau įvyko 51 valstybinės žemės Aukcionas, už kuriuos į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta daugiau nei 750 tūkst. Eur. Šiuo metu internetinėje svetainėje http://aukcionai.vzf.lt yra paskelbta daugiau nei 200 Aukcionų, kurie įvyks šių metų gegužės–birželio mėn.

Minėta statistika rodo, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų funkcija yra vykdoma tinkamai, Valstybės žemės fondas sėkmingai įgyvendina jam pavestas užduotis, efektyviai apdoroja didelius kiekius informacijos ir dokumentų, tinkamai aptarnauja juridinius bei fizinius asmenis, sumoka dideles lėšas į valstybės biudžetą.

Netgi atvirkščiai, atsižvelgiant į sėkmingą patirtį, Valstybės žemės fondas galėtų sėkmingai vykdyti ir daugiau funkcijų, susijusių su valstybės turto pardavimu ir aukcionais.

LMA taip pat siūlo žemės konsolidacijos projektų rengimo ir jų sprendinių įgyvendinimo organizavimo funkciją perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba).

Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir jų sprendinių įgyvendinimo organizavimas yra dar viena funkcija, kurią Valstybės žemės fondas sėkmingai vykdo.

Valstybės žemės fondas 2012-2015 metais sėkmingai organizavo ir įgyvendino net 39 žemės konsolidacijos projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės konsolidacija“.

Žemės konsolidacijos projektai buvo rengiami ir įgyvendinami 18 rajonų savivaldybių teritorijose. Teko bendradarbiauti su labai dideliu skaičiumi asmenų – projektų dalyviais, projektų rengėjais, projektus derinančiomis institucijomis, Nacionalinės žemės tarnybos, Registrų centro, rajonų savivaldybių, kitų institucijų specialistais, notarais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Žemės konsolidacijos projektai yra sudėtingi, rengiami ir įgyvendinami ne vienerius metus. Minėtų projektų rengimo ir jų sprendinių įgyvendinimo metu buvo sukaupta daug įvairios ir vertingos patirties.

Galima drąsiai teigti, kad Valstybės žemės fondas yra vienintelis, sukaupęs tiek daug patirties žemės konsolidacijos srityje, todėl visiškai neaiškus ir nepagrįstas siūlymas šią funkciją perduoti kitam subjektui.

Šiuo metu jau yra pradėti rengti nauji žemės konsolidacijos projektai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio ir miškų infrastruktūros plėtrą ir pritaikymą“ veiklą „Parama žemės konsolidacijai“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (pakeitimas patvirtintas Europos komisijos 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. C(2016)923), 8.2.4.3.3.4. papunktyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad veiklos sritį „Parama žemės konsolidacijai“ įgyvendina vienintelis pareiškėjas – Valstybės žemės fondas. Šiai valstybės įmonei žemės konsolidacijos projekto organizatoriaus funkcija yra nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje. Veikla įgyvendinama nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.

Taigi, minėtų teisės aktų nuostatos imperatyviai numato, kad minėtų projektų rengimo ir jų sprendinių įgyvendinimo organizatorius yra Valstybės žemės fondas – tai aiškiai panaikina galimybę šią funkciją perduoti Nacionalinei žemės tarnybai.

Manome, kad neatitinka tikrovės ir teiginiai dėl Valstybės žemės fondo paslaugų riboto prieinamumo. Valstybės žemės fondas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi savo struktūrinius padalinius, teikiančius įvairias žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo, geodezijos, topografijos, kraštotvarkos ir kitas susijusias paslaugas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje, Anykščiuose, Ignalinoje, Rokiškyje, Skuode.

Minėtame kreipimesi taip pat siūloma parengti atskirą teisės aktą žemės konsolidacijai –  Žemės konsolidacijos įstatymą. Pažymėtina, kad papildomų teisės aktų sukūrimo būtinumas turi būti labai išsamiai, atsakingai ir kritiškai įvertintas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis numato teisėkūros principus, išreiškiančius tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Teisėkūroje, be kitų, vadovaujamasi tokiais principais kaip tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo. Šie teisėkūros principai įpareigoja nekurti perteklinės teisės aktų bazės, jeigu yra šiuo metu esanti yra pakankama.

Tačiau pažymėtina, kad mūsų nuomone, minėta teisinė bazė yra tobulintina, todėl Valstybės žemės fondas nuosekliai ir aktyviai teikia pasiūlymus dėl teisės aktų nuostatų tobulinimo.

Dėl LMA išdėstytos nuomonės dėl privataus sektoriaus potencialo išnaudojimo pasisakytina sekančiai.

Privataus sektoriaus potencialo išnaudojimas žemėtvarkos, geodezijos, nekilnojamojo turto, kvalifikacijos priežiūros, geoinformacinių paslaugų srityje yra minėto sektoriaus atstovų individualiai sprendžiamas klausimas – jis negali būti sprendžiamas eliminuojant valstybinio sektoriaus subjektus, kontrolę ir perduodant funkcijas privačiam sektoriui. Toks sprendimo būdas visiškai neužtikrina, kad sugriovus jau esančią ir sėkmingai veikiančią tvarką, ji bus bent jau taip pačiai sėkmingai įgyvendinama privačiame sektoriuje. Šiuo metu egzistuoja daug veiklų, kuriose privataus sektoriaus dalyviai gali konkuruoti ir teikti savo paslaugas (pvz. nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų atlikimas, geodezijos darbų paslaugos, nekilnojamojo turto pardavimas ir nuoma ir kt.). Progresas yra sietinas su kiekvieno asmens sugebėjimu vykdyti veiklą rinkos sąlygomis, tačiau negali būti siejamas su kitų asmenų priverstiniu eliminavimu iš rinkos ir jų vykdytų funkcijų perskirstymu.

Iš esmės pažymėtina, kad tiek Valstybės žemės fondo, tiek ir kai kurių kitų, tarp jų ir Nacionalinės žemės tarnybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Žemės ūkio ministerija. Ji turi teisę stebėti kiekvienam subjektui priskirtų funkcijų vykdymą, spręsti dėl priskirtos funkcijos pasiteisinimo visuomenės gyvenimo ir raidos kontekste. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės žemės fondas nuolat aktyviai bendradarbiauja su Žemės ūkio ministerija, kuri efektyviai užtikrina Valstybės žemės fondo veiklos priežiūrą bei kontrolę.

LMA taip pat pasisako ir dėl informacinių sistemų administravimo funkcijų perdavimo kitiems subjektams. Manome, kad tokie pasiūlymai taip pat yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Valstybės žemės fondas be žemės informacinės sistemos (ŽIS) administravimo funkcijų atlieka ir pagrindinių ŽIS duomenų (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys (Dirv_DR10LT), Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys (Mel_DR10LT), Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys (SŽNS_DR10LT), Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys (AŽ_DRLT)) rengimo funkcijas bei Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybinę apskaitą. Akivaizdu, kad ŽIS administravimo funkcijų perdavimas kitam subjektui nebūtų tinkamas sprendimas, kadangi tai taptų neefektyvu.

Valstybės žemės fondas visada siekia užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, aktyviai dalyvauja teisės aktų tobulinimo procese ir palaiko iniciatyvas, padedančias išsaugoti visa tai, kas gero jau yra sukurta, nuolat tai tobulinant, t.y. dalyvauja ,,statant, o ne griaunant“.

Norėtųsi, kad profesinių bendruomenių vadovai viešojoje erdvėje, visuomenei, valdžios institucijoms bei Lietuvos Respublikos Seimo nariams teiktų tik labai konkrečius ir racionalius, su visais savo profesinių bendruomenių nariais apsvarstytus ir išsamiai bei atsakingai  įvertintus pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų tobulinimo, siekiant kuo efektyvesnio žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemos šalyje veikimo.