Atnaujintas apleistų žemės ūkio naudmenų duomenų rinkinys
Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas š.m. gruodžio pradžioje baigė tikslinti 2021 metų apleistų žemės ūkio naudmenų duomenų rinkinį AZ_DRLT. Tikslinimas buvo atliekamas vadovaujantis fizinių bei juridinių asmenų pateiktais prašymais dėl jų sutvarkytų apleistų žemės plotų.
Daugiausiai kreipėsi Vilniaus, Utenos, Molėtų, Biržų bei Ignalinos rajono savivaldybių gyventojai. 2021 metais gautų pranešimų skaičius iki ataskaitinio laikotarpio (iki gruodžio 1 d.) buvo 472. Diagramoje pavaizduotas asmenų prašymų skaičius periodais dėl apleistų žemių panaikinimo, žemės ūkio paskirties sklypuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-212 „Dėl Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 19 punkte yra nustatyta, kad einamųjų kalendorinių metų AŽ_DRLT (apleistų žemės ūkio naudmenų plotų erdviniai duomenys), naudojamas einamųjų kalendorinių metų žemės mokesčiui apskaičiuoti, tikslinamas tik pagal iki einamųjų metų liepos 1 d. gautus pranešimus apie AŽ_DRLT netikslumus. Taigi, orint išvengti padidinto žemės mokesčio apie apleistų plotų sutvarkymą asmenys apie jų sutvarkytus apleistus žemės plotus Valstybės žemės fondui turi pranešti iki liepos 1 dienos.
Taip pat pažymėtina, kad Valstybės žemės fondas gruodžio mėn. pradžioje teikia atnaujintus apleistos žemės ūkio naudmenų plotų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos mokesčio perskaičiavimui. Todėl asmenys, spėję susitvarkyti savo apleistus žemės plotus iki gruodžio 1 dienos gali permokėtą sumą galėsi susigrąžinti deklaruojant pajamas kitais metais arba permokėta suma perkelta užskaityti kitų metų žemės mokesčio mokėjimams.
2021 m. gruodžio 1 d. šalyje yra nustatyta apie 37365 ha apleistų žemės ūkio naudmenų plotų. Tai sudaro 0,57% nuo šalies bendro ploto.
Didžiausi apleistų žemės ūkio naudmenų plotai yra šiaurės rytinėje, rytinėje ir pietinėje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse, o daugiausia jų yra šiose dalyse, nes čia yra visi žemių apleidimą nulemiantys faktoriai: miškingumas, ežeringumas, kalvotas reljefas, mažas dirvožemio našumas. Kiek mažiau apleistos žemės lėkštesnėje pietų Lietuvoje ir ne tokiose miškingose bei retesnį hidrografinį tinklą turinčioje šiaurės vakarinėje (Šiaulių raj.) Lietuvos dalyje. Mažiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų yra vidurio Lietuvos rajonuose bei likusioje vakarinėje šalies dalyje.
Pažymėtina, jog Alytaus mieste yra didelis apleistų žemės ūkio naudmenų plotų procentas lyginant su žemės ūkio naudmenų kiekiu. Tokio skirtumo galima priežastis yra ta, kad mieste yra daug apleistų žemės ūkio naudmenų plotų, nustatytų ne žemės ūkio paskirties sklypuose. Kadangi rengiant ir tvarkant AŽ_DRLT, nėra žinomos žemės sklypų ribos bei šiuose žemės sklypuose nustatytos paskirtys.